Aplinkos ministerijos planas daugiau nei pusę visoje šalyje važinėjančių automobilių pakeisti elektromobiliais per mažiau nei dešimtmetį skamba truputį optimistiškai. Transporto rinkos ekspertai galvoja, kad planas įgyvendinamas, tačiau tikrai ne 2030 metais. Ekonomistai planus taip pat vertina atsargiai. Tam, kad planas pavyktų, Vakarų Europos rinkoje turėtų atsirasti didelė naudotų elektromobilių pasiūla, kadangi vargu ar Lietuva iki 2030 metų bus pasiekusi tokį lygį, kad didžioji dalis nuperkamų automobilių būtų nauji.

Tačiau anksčiau ar vėliau pokyčiai ateis neišvengiamai, todėl tam turime ruoštis. O kuo anksčiau tai pradėsime daryti - tuo didesnę naudą gausime. Nemokamas automobilio statymas visame Vilniaus mieste, papildomos juostos, pigūs kilometrai, tai – dovanos pionieriams, pasiryžusiems tapti sekančios automobilių eros bandomaisiais triušiais. Bet bijoti nėra ko. Svarbiausia – suprasti.

Švietimo dėlei Autoplius.lt ruošia naują interviu seriją, norėdami jus plačiau supažindinti su elektromobiliais, jų savybėmis, kainomis, nuvažiuojamais atstumais, įkrovimo stotelėmis ir infrastruktūra. Taip pat darysime įvairius bandymus ir pasakosime, kaip teisingai išsirinkti elektra varomą automobilį. Šiandien pirmasis interviu – apie nuo elektromobilio neatsiejamą dalyką – įkrovimo stotelę.

Įmonės „Įkrautas“ vadovas Karolis šiame interviu pasakoja apie privačių įkrovimo stotelių tipus, kainas ir tai, kada geriausia pradėti galvoti apie stotelės įrengimą.

G: Karoli, kuo jūs užsiimate?

K: Mes užsiimam visais elektromobilių įkrovimo sprendimais. Parduodame įkrovimo įrangą, įrengiame, prižiūrime, nuomojame, turim „back end’ą“ (programuotojus), kurie užsiima dinaminiu galios valdymu, kad visiems įrenginiams užtektų galios, sklandžiai vyktų krovimo procedūros ir kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę pasikrauti elektromobilį.

G: Karoli, gal pradėkim nuo paprastų dalykų. Papasakok, kuo turi pasidomėti žmogus, kuris turi, arba statosi nuosavą namą ir nori turėti įkrovimo stotelę?

K: Visų pirma, tai labai, labai rekomenduoju prieš statant namus atsivesti ir pasikabinti kabelį, reikalingą įkrovimo stotelei. Ten, kur kažkada bus stotelė. Į garažą, ar kažkur kitur. Dar prieš sutvarkant kiemą, betonuojant garažą ar dedant trinkeles. Tai svarbu tam, kad jau pasistačius namą netektų ir vėl griauti to pačio namo. Turiu galvoje lupti sienų ir tiesiant kabelį kvėpuoti tomis naujomis dulkėmis. Žinoma, galima tą problemą išspręsti ir po to, bet atvestas kabelis sutaupo nemažą sumą pinigų ir nemažą galvosūkį. Kol yra plikos sienos, pravesti kabelį gali kainuoti 50 - 60 eurų. Tuo tarpu jeigu kalbėtume apie kabelio pravedimą jau įrengtame name, tai kalba tik prasideda nuo 200 eurų. Žinoma, dar prisidės ir sienų tvarkymas ar kažko kito, jei to prireiks. O jeigu kabelis jau pravestas, tai lieka tik „keturių varžtų klausimas“.

Dar į kai ką noriu atkreipti dėmesį. Statant namą daryčiau didesnį įvadinį skydą. Dažniausiai šiuo metu susiduriame būtent su šia problema. Kai įvadinis skydas yra per mažas, tuomet reikia galvoti kur sutalpinti tuos naujus saugiklius – „automatukus“. Juolab, kažkada gal dar norėsite susidėti ir saulės baterijas. Joms taip pat reikės vietos skydinėje. Tai apibendrinant – didesnis skydas ir atvestas kabelis sutaupys jums daug laiko ir nervų.

G: O kiek kW žmogus turėtų turėti, kad būtų saugus? Kalbu apie tai, kad kraunant automobilį ir šildant elektra, įjungus virdulį nepradėtų išmušinėti saugiklių?

K: Aš sakyčiau mažiausiai 22kW reikėtų turėti. Turint galvoje, kad dabar namai dažnai šildomi elektra, veikia šilumos siurbliai, o elektromobilis gali pasiimti 11kW, čia yra toks lyg naujas standartas.

G: Gerai, tai truputį apibendrinam. Kokius žingsnius turi atlikti žmogus, kad turėtų įkrovimo stotelę namie. Nuo a iki z.

K: Pradžioje reikia įvertinti namų tinklą. Ar namai turi reikiamą galingumą? Jei ne – įsivertinti ar jie gali turėti tokį galingumą. Jeigu galios trūksta – reikia didinti. Jeigu galios didinti nepavyksta – yra ir kitų būdų išspręsti problemai. Tai galima padaryti su dinaminiu galios valdymu. Pagrindinis dinaminio galios valdymo principas – stebėti namų suvartojamos elektros poreikį ir dalintis elektra su įkrovimo stotele.

Pavyzdys: namuose yra 11kW ir elektromobilis gali pasiimti tiek pat. Tam, kad nereikėtų eiti ir įjunginėti išmuštų saugiklių, statosi priedėlis, kuris komunikuoja su įkrovimo stotele. Jeigu automobilis kraunasi pilna 11kW galia ir įsijungia virdulys, kuris pasiima 2kW, priedėlis skolinasi tuos 2kW iš įkrovimo stotelės ir elektrą naudoja virdulys. Jam užvirus - 2kW grąžinami atgal į stotelę.

G: Tai jis tiesiog paskirsto elektrą prietaisams.

K: Taip. Jo prioritetas – namas. Elektra visuomet yra skolinamasi iš automobilio. Jei neišsiplečiant – svarbu įvertinti, kiek kW elektros gali priimti automobilis ir kiek namuose yra galios.

Antras žingsnis – įkrovimo stotelė. Jos yra dvi. Išmani ir paprasta, kuri tiesiog atlieka krovimo funkciją. Išmani stotelė draugauja su dinaminiu galios valdymu, ją galima stebėti per aplikaciją, nuotoliu. Galima matyti kiek suvartojama elektros energijos per įvairias krovimo sesijas ir t.t. Manau, kad tai yra stotelė, kuri šiuo metu turi geriausią rinkoje kainos ir kokybės santykį. Ir ji vos truputį brangesnė už paprastą stotelę.

G: O paprasta, ne išmani stotelė?

K: Ji turi tik vieną funkciją. Pakeisti kintamą elektros energiją nuolatine ir pateikti į bateriją.

G: Šioje vietoje privalau paklausti ir apie kainų skirtumus? Išmanios įkrovimo stotelės ir paprastos.

K: Kainų skirtumas gali būt arba labai mažas, arba šiek tiek didesnis. Bet pradžiai, kad jau atsiminiau – noriu užfiksuoti ir dar vieną dalyką. Įkrovimo stotelėse būna integruotos apsaugos. Kadangi kalbame apie aukštą elektros srovę, tam, kad ji būtų perduodama saugiai ir ilgą laiką – reikalingos apsaugos. Rinkoje yra pigesnių įkrovimo stotelių, kurios ne visada turi tas apsaugas. Tada reikalingos papildomos apsaugos, kurios turi statytis į namų įvadinį skydą. Ta apsauga kainuoja apie 300 eurų. Tai nusipirkus pigią įkrovimo stotelę ir norint padaryti viską pagal reglamentą, kaina kartais tampa net didesnė, nei iš karto perkant išmaniąją. Tokią, kuri tą apsaugą jau turi.

Pati stotelė kainuoja nuo 650 eurų maždaug. Čia jau su PVM. Tai bus tokia stotelė, kuri turi visas apsaugas. Paprasta stotelė be apsaugos gali kainuoti apie 300 eurų su PVM.

G: Tai jei išmani stotelė kainuoja 650 eurų, o paprasta stotelė 300 eurų, plius 300 eurų už apsaugą, tai išmani stotelė kainuoja vos 50 eurų daugiau. Niekaip neapsimoka pirkti pigios.

K: Tikrai taip. Europoje jau yra reglamentas, kad šitos apsaugos yra reikalingos. Lietuvoje dar tik bandom šviesti žmones, kad tos apsaugos yra tiesiog būtinos. Viskas gerai, kol gerai, tačiau gali nutikti taip, kad nukentės įranga, automobilis ar net žmogus. Mes net savo klientų prašom – jei perkat įkrovimo stotelę ne per mus, tai bent atsiųskite aprašą ir pasakysim ar ji yra tinkama ir ar galima ją pirkti. Būna, kad kartais žmonės parašo, paklauso ir pakeičia savo sprendimą. Gal skamba kaip reklaminis šūkis, bet geriau saugiau nei, kad betkaip.

G: Absoliučiai sutinku. Bet aš dar nenoriu visiškai paleisti skaičių. Jeigu žmogus iš tiesų pavyzdingai ruošiasi: galvoja apie galią, atsiveda laidą, perka išmaniąją įkrovimo stotelę su valdymu ir apsaugomis, tai bendrai paėmus, kokią sumą pinigų jis turėtų pasiruošti?

K: Išmani įkrovimo stotelė su laido atvedimu ir pajungimu, jeigu viskas apgalvota iš anksto, turėtų kainuoti apie 1200 eurų. Čia jau įskaičiuojant PVM.

G: O kiek suma gali išsipūsti, jei žmogus jau baigęs vidaus apdailą, laidas neatvestas, trinkelės paklotos, įvadas per mažas ir apskritai nedaryta niekas?

K: Realiai suma galėtų maždaug padvigubėti ir kaina turėtų būti virš 2000 eurų.

G: Karoli, dar minėjai, kad užsiimat stotelių aptarnavimų? Ar jos genda? Kas kiek laiko tas stoteles reikia aptarnauti?

K: Garantinio aptarnavimo laikotarpiu tas įrenginys yra aptarnaujamas visiškai nemokamai. Tai yra 2 metų laikotarpis su galimybe jį pratęsti. Iš esmės įkrovimo stotelė, kaip ir kiekvienas įrenginys gali gesti, tačiau jos yra pakankamai tvarios ir ilgaamžės. Jei ir gali kažkas susidėvėti, tai nebent nutrūkti kontaktas ar atsirasti kažkokia programinės įrangos problema. Bet mes šitas problemas garantiniu laikotarpiu prižiūrim nemokamai. Žinoma, jei įrenginys yra pirktas per mus, o ne parsiųstas iš kažkur kitur. Jei perkate tiesiai iš gamintojo, įrenginiui sugedus procesas gali trukti ilgiau. Teks rašyti laišką gamintojui, jis per kelias savaites apsvarstys ir tik tada atsiųs jums naują dalį. Procesas gali užtrukti ir kokį mėnesį.

G: Tuomet noriu tau užduoti dar vieną opų ir dažnai keliamą klausimą: kaip elektromobilį patogiai krauti žmogui gyvenančiam bute?

K: Ir šitą problemą įmanoma išspręsti. Tik yra keli „bet“. Turint savo privačią automobilio parkavimo vietą – 90 proc. įmanoma. Dažnai nutinka taip, kad tenka surinkti gyventojų, arba stovėjimo vietų savininkų parašus. Bent 51 proc. Bet mes padedam ir šioje vietoje, kad nereikėtų klientui eiti kryžiaus kelių.

Jeigu kalbėtume apie senesnio tipo daugiabučius, kuriuose niekas neturi nuosavos parkavimo vietos ir apskritai galima net konfliktą iššaukti jei kažką užstatai, tai ten yra truputį sudėtingiau. Tuo klausimu dirba Vilniaus savivaldybė. Jie nori vietose šalia įvažiavimo į kiemus (ten, kur yra stovėjimo vietos šalia važiuojamosios dalies) įrengti kaip įmanoma daugiau krovimo taškų, kad kiekvienas, nors ir lėtesniu būdų, bet turėtų galimybę įkrauti automobilį. Tai yra jau bręstantis planas ir Vilniuje net yra numatyta vietų, kur nuo apšvietimo stulpų planuojama prijungti elektros energiją ir pastatyti stotelę. Gal iš šalies ir neatrodo, kad viskas vyksta greitai, bet kai dirbame šioje sferoje, matome, kad Vilniaus savivaldybė nėra abejinga. Jie investuoja ir bando išspręsti šitą dalyką. Pradedam sulaukti ir kitų savivaldybių užklausų su noru įsirengti įkrovimo lokacijas.

Tai apibendrinant – gyvenant seno tipo daugiabutyje kol kas turėti elektromobilį ir stotelę vis dar sudėtinga. Tačiau jeigu labai norite turėti elekta varomą transporto priemonę, tai savivaldybė rekomenduoja burtis į bendrijas ir prisiimti sau dalį kiemo. Žinoma, žmonės tokio plano dažnai nenori, iš dalies dėl to, kad jį teks patiems ir prižiūrėti. Žiemą sniegas, rudenį lapai ir t.t.

G: Ačiū, Karoli, atsakei tikrai nemažai klausimų. Gal tada dar užbaikim su tavo patarimu visiems galvojantiems apie stotelės įrengimą. Gal nepaklausiau kažko, ką reikėtų žinoti?

K: Tai, kaip ir minėjau, žmonės dažnai nesusimąsto apie apsaugas. Tai atkreipkit dėmesį į jas. O renkantis automobilį, apart to, kas patinka ir to, kiek kainuoja, visų pirma mano patarimas yra pagalvoti apie įkrovimo įrenginį. Tai sutaupo laiko ir galvos sukimo kai reikia automobilį įsikrauti. Jeigu neturite įkrovimo vietos nei darbe, nei namie, tai kils tik papildomas stresas tą automobilį eksploatuojant. Toks paprastas patarimas. Pirma degalinė, tada automobilis.

G: O kiek jau stotelių esate įrengę per savo gyvavimo laikotarpį?

K: Susumuojant fizinius ir juridinius klientus, tai jau tikrai bus virš 200.

G: Nemažai. Karoli, ačiū už pokalbį ir sėkmės darbuose.

K: Ačiū, kad pakvietėte.