Nr.1
Lyderio privalumai
Atgal
Straipsniai

Įspūdingi koncepciniai automobiliai, taip ir nesulaukę serijinės gamybos

Kiekvienais metais vykstančiose tarptautinėse automobilių parodose debiutuoja dešimtys naujienų. Vieni automobiliai skirti pilkajai žmonių masei, kiti – reti superautomobiliai, apie kuriuos ne kiekvienas drįsta pasvajoti.

Tačiau bene labiausiai savo išvaizda ir neįprastais sprendimais kasmet sužavi gamintojų pristatomi koncepciniai automobiliai. Būtent juose realizuojama visa dizainerių ir inžinierių drąsa, o kompromisams vietos net neieškoma – juk tai tik viso labo vizija, parodanti gamintojo evoliucijos kryptį arba atskleidžia dizaino komandos talentus.

Lankomiausias šalies transporto skelbimų portalas Autoplius.lt siūlo prisiminti 5 įspūdingus senus bei naujus koncepcinius automobilius, kurie neabejotinai būtų papuošę gatves.

„Audi Sport Quattro“

Tikriausiai visi automobilių mėgėjai žino legendinį „Audi Sport Quattro“ modelį, kuris nuo įprastų „Audi Coupe“ skyėsi ne tik gerokai platesnėmis arkomis ar galingesniu varikliu, bet ir trumpesniu kėbulu.

2013 metais Vokietijos automobilių gamintojas nusprendė priminti, jog lygiai prieš 3 dešimtmečius tarptautinėje Frankfurto parodoje buvo pristatyta originalioji „Sport Quattro“ versija. Ir tai padarė interpretuodami kultinio sportinio kupė modelio linijas šiuolaikiškame kėbule.

„Audi“ 2013 metais teigė, kad šis koncepcinis prototipas buvo varomas benzino ir elektros motorais, o bendras jų pajėgumas siekė net 700 AG. Šis automobilis taip ir neišvydo serijinės gamybos, tačiau priekiniai jo lazeriniai žibintai bei hibridinės technologijos sėkmingai panaudotos „Audi“ automobilių gamyklose.

Turbūt visi sutiks, kad modernusis „Sport Quattro“ būtų puikus „Audi“ gamos papuošalas. Jis stipriai išsiskirtų ne tik tarp agresyviųjų RS modelių, bet ir šalia TT ar R8.

„Ford GT90“

Jeigu šio automobilio nuotrauką parodytumėte žmogui, kuris nežino, koks tai modelis, tikriausiai jis sunkiai atspėtų, kada šis prototipas buvo pagamintas.

Net ir praėjus daugiau nei 20 metų po „Ford GT90“ debiuto, šis konceptas atrodo taip, lyg būtų debiutavęs 2017 metų Ženevos automobilių parodoje.

Su GT90 „Ford“ iš tiesų norėjo parodyti savo ambicijas. 1995-ųjų Detroito automobilių parodoje gamintojas jį pavadino galingiausiu pasaulio superautomobiliu. Tokiam pareiškimui tvirtą pagrindą sudarė iš pusantro V8 motoro padarytas V12 variklis su 4 turbokompresoriais. Jo galingumas siekė net 720 AG, o maksimalus greitis, anot gamintojo, turėjo būti apie 400 km/h.

Išraiškingas prototipas nebuvo gaminamas serijiniu būdu, tačiau „Ford“ pardavė šio modelio licenciją kompiuterinių žaidimų kūrėjams – tokį automobilį buvo galima vairuoti kultiniame „Need For Speed II“ žaidime.

„Mercedes-Benz C112“

1991-ųjų Frankfurto automobilių parodoje „Mercedes-Benz“ stendą papuošė superautomobilis C112. Skirtingai nuo eksperimentinės C111 platformos, šis modelis buvo kuriamas su konkrečiais serijinės gamybos planais.

C112 debiutavo su automobilio viduryje sumontuotu V12 6,0 litrų atmosferiniu varikliu. Jo galingumas siekė 408 AG ir 580 Nm – tuo laiku tai buvo skaičiai iš galingiausių superautomobilių žaidimų aikštelės.

Šis modelis taip pat turėjo savo laikotarpiui labai pažangią aktyvią hidraulinę pakabą bei aktyvią aerodinamiką – judančias tam tikras kėbulo dalis, kurios sportinį „Mercedes-Benz“ tinkamai prispaustų ant kelio. Kita išskirtinė šio modelio detalė – „Gullwing“ tipo durys, kurias gamintojas jau anksčiau pristatė tiek eksperimentiniuose C111, tiek klasikiniuose SL modeliuose.

Tačiau didelės vokiečių ambicijos ir liko tik ambicijomis – pasiturintys klientai užsisakė tik 700 tokių modelių, o tai netenkino gamintojo lūkesčių ir privedė prie sprendimo atsisakyti šio automobilio gamybos.

„Peugeot Exalt“

Jeigu reikėtų įvardinti ekonominės klasės automobilių gamintoją, kuris didžiosiose parodose tiesiog pritrenkia savo fantazijomis, tikriausiai pirmuoju numeriu būtų galima pristatyti „Peugeot“.

Prototipų projektavimas, ko gero, yra mėgstamiausias automobilių dizainerių darbas. Mat, kurdami tokius modelius jie jaučiasi visiškai laisvi – jų nevaržo nei griežti taršos, nei saugumo reikalavimai. Ir žinia, kad tokie konceptai niekada nepamatys serijinės gamybos konvejerio, „Peugeot“ padrąsina sukurti kažką labai gražaus.

Puikus pavyzdys – 2014-aisiais parodytas „Peugeot Exalt“. Šis elegantiškas ir kartu labai agresyvus modelis lyg veidrodis atspindi gamintojo dizaino tendencijas, nors ir šios „skulptūros“ autorė yra ne Prancūzijos pramonės gigantė, o viena Kinijos dizaino agentūra.

Visgi, su šiuo modeliu jie pristatė ne tik po kelių metų debiutuosiančias grotelių, priekinių ar galinių žibintų formas, bet ir tam tikras technologijas – „iCockpit“ saloną, „Pure Blue“ oro kondicionavimo sistemas – kurios jau naudojamos masinėje gamyboje.

Sportinis sedanas „Exalt“ buvo demonstruojamas su „HYbrid4“ agregatais – 1,6 litro benzininiu „turbo“ variklio bei elektros motorų kombinacija. Bendras jų galingumas siekė 340 AG. Jeigu toks automobilis būtų išriedėjęs pro masinės gamybos vartus, jis neabejotinai papuoštų ne tik visą „Peugeot“ gamą, bet ir miestų gatves.

„Škoda Tudor“

1946-1952 metais „Škoda“ gamino „Tudor“ automobilius. Tai buvo paprastas nedidelis šeimyninis modelis, turėjęs medinę platformą, 1,1 litro oru aušinamą motorą su 32 AG bei maksimalų 100 km/h greitį.

2002 metais Čekijos automobilių gamintojas nutarė priminti savo istoriją ir tarptautinėje Ženevos parodoje pristatė koncepcinį „Škoda Tudor“.

Šiame modelyje galima pastebėti „Škoda Superb“ detalių. Gamintojo teigimu, projektui buvo panaudota pastarojo sedano platforma, tačiau su sportiškesne važiuokle bei 2,8 litro V6 (193 AG) varikliu sportiškas kupė būtų buvusi puiki puošmena to laiko gamoje.

Čekijos automobilių gamintojas neturėjo nė vieno serijinio kupė modelio, o galima tik įsivaizduoti, kaip atrodytų naujausio „Superb“ sportinė improvizacija.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su m.autoplius.lt slapukų politika. Daugiau apie slapukus.
X