Šiuo metu Lietuvos transporto rinkoje pastebima didelė automobilių paklausa. Tačiau transporto pasaulyje tikrai netrūksta ir iššūkių. Naujų automobilių rinka stoja dėl reikalingų komponentų trūkumo bei sulėtėjusio transporto priemonių tiekimo, o naudotus automobilius sunkiau įsigyti Europos rinkose, todėl įvežamų automobilių kiekiai lieka sumažėję. Mažėjant pasiūlai – kyla automobilių kainos.

Autoplius.lt portalo vadovas Artūras Mizeras pastebi, kad naujų automobilių parduodama mažiau nei galėtų būti. Taip yra dėl elektronikos komponentų, kurie ypač reikalingi naujiems ir moderniems automobiliams, trūkumo. Tai pasaulinis reiškinys kilęs pasaulio rinkose ir atkeliavęs į Lietuvą. Atsirado naujų automobilių trūkumas, ilgėja pristatymo terminai. Tai dažnu atveju lemia pirkėjo pasirinkimą turėti ne naują, o naudotą. Bet ne po pusės metų, o dabar. Tai kelia naudotų automobilių paklausą, tuo pačiu kyla ir kaina. Su tuo susijęs ir naudotų transporto priemonių trūkumas. Šis reiškinys stabdo bendrą rinkos atsigavimą po pandemijos sukelto susitraukimo.

Tokia Europos rinkoje susiklosčiusi padėtis yra labai nepalanki ir reeksporto veiklai. Šioje rinkoje matomas didelis susitraukimas, stipriai neigiamai paveikęs bendrus naujų automobilių pardavimus. Antro ketvirčio duomenimis reeksportas sumažėjo 15,4 proc. punkto. Trečią ketvirtį stebint populiariausių naujų automobilių modelių statistiką galima numatyti, kad jis sumenko dar labiau. Galima pasidžiaugti tuo, kad vidinėje rinkoje įvyko atvirkštinė reakcija – parduotų naujų automobilių kiekis augo.

Kyla tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkos kainos. O dėl paklausos ir pasiūlos disbalanso transporto priemonės pardavimo laikas yra stipriai sutrumpėjęs. Autoplius.lt portalo duomenimis visų amžiaus grupių automobiliai per paskutinius metus ne nuvertėjo, o net šiek tiek pabrango. Šiuo metu yra laikas, kai automobilį galima parduoti greičiau ir brangiau.

Sandorių kiekis labiausiai augo vyresnių nei 16 metų automobilių segmente. Tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad prieš metus šiame segmente sandoriai labiausiai ir krito. Jų kiekis dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį. Tai iš dalies lemia ir dabartinis registracijos mokesčio modelis.

Dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos, dabartinio automobilių apmokestinimo, trūkumo ir kitų aukščiau jau paminėtų priežasčių, Lietuvos automobilių parkas toliau sensta. Dabar vidutinio mūsų keliuose važiuojančio automobilio amžius – 15,46 metų. Susidarė aplinka, kurioje senų automobilių savininkams tiesiog finansiškai neapsimoka keisti savo turimos transporto priemonės į kitą.

Įvežamų ir naujų elektromobilių dalis rinkoje išlieka maža, tačiau ir toliau auga. Naujų automobilių segmente elektra varomos transporto priemonės trečią šių metų ketvirtį sudarė 5 proc. viso pyrago. Tiesa, skaičiai šiek tiek išsipūtė dėl stambaus automobilių dalinimosi paslaugų teikėjų pirkimo ir mažesnio reeksporto, kurio didžiąją dalį sudaro benzinu varomi automobiliai.

Stipriausi pasikeitimai matomi naujų automobilių pardavimuose. Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, sandorių kiekis šiame segmente sumažėjo 31 proc. Tačiau didele dalimi tai lėmė stipriai kritęs reeksportas.

Tiek naujai įvežtų, tiek Lietuvoje registruotų automobilių sandorių kiekiai augo. Atitinkamai 7 ir 11 proc. Tai lėmė ir bendrą sutarčių kiekio augimą. Lyginant su prieš metus buvusia situacija, sandorių kiekis pakilo 4 proc., arba 3,2 tūkst. sandorių.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina ir toliau nuosekliai auga. Tačiau šį ketvirtį tai lemia jau nebe parduodamų automobilių pasiskirstymas amžiaus grupėse, bet bendras kainų kilimas. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis naudotas automobilis Lietuvoje kainavo 5,9 tūkst. eurų. Kol kas didžiausia vidutinė naudoto automobilio kaina buvo paskutinį 2020 metų ketvirtį.

Na, o remiantis pirmo pusmečio duomenimis, vidutinė naujo Lietuvoje parduodamo automobilio kaina yra rekordiškai aukšta ir siekia 31,3 tūkst. eurų. Tai suma už kurią galėtumėte įsigyti populiariausią Lietuvoje, naują automobilio modelį „Toyota Corolla” su puikia komplektacija. Lyginant su paskutiniu 2020 metų ketvirčiu kaina pakilo 3,1 tūkst. eurų. Tai didžiausias kainos kilimas per paskutinius 9 metus.

Per paskutinius tris mėnesius vidutinė transporto priemonės rinkos kaina šoktelėjo visose amžiaus grupėse. Mažiausiai – automobilių iki 1 metų amžiaus grupėje. Čia kaina kilo 8 proc.

Stipriausias augimas vyko pačių vyriausių automobilių amžiaus grupėse. 16 – 20 metų sulaukusių automobilių vidutinė rinkos kaina kilo 27 proc. Lygiai prieš metus tokie automobiliai kainavo 406 eurais mažiau. Dar daugiau, 35 proc. pakilo vyresnių nei 21 metų automobilių vidutinė rinkos kaina. Pernai vidutiniškai toks automobilis kainavo 929 eurus, o šiemet kaina pakilo iki 1247 eurų.

Automobilių, kurių amžius nuo 1 iki 10 metų kainos kilo vidutiniškai po 14 proc. O 11 – 15 metų grupės vidutinė kaina pakilo 546 eurais. Tai – 17 proc. prieaugis.

Stiprus kainų augimas ir naudotų automobilių trūkumas yra puikios žinios tiems, kas šiuo metu galvoja apie automobilio pardavimą. Tai galima padaryti greičiau ir pelningiau.

Sandorių kiekis lyginant su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu liko sumažėjęs tik dviejose amžiaus grupėse. Automobilių iki 1 bei nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Vienerių metų nesulaukusių naudotų automobilių sandorių kiekis krito 6 proc., atitinkamai nuo 1 iki 5 metų amžiaus transporto priemonių - 1 proc.

Visose kitose amžiaus grupėse sandorių kiekiai augo. Didžiausias augimas matomas 16 – 20 metų amžiaus grupėje. Buvo pasirašyta 20 proc. daugiau sutarčių nei pernai tuo pačiu metu. Antroje vietoje – visiškai nauji automobiliai. Atmetus numanomą reeksportą, prognozuojamas augimas – 19 proc.

Na, o po pernai metais įvesto registracijos mokesčio, senesnių nei 21 metų transporto priemonių grupėje vyksta lėtas atsistatymas. Šį ketvirtį įvyko 12 proc. daugiau sandorių, nei tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu.

Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, vidutinis Lietuvos keliais važinėjančio automobilio amžius ir vėl padidėjo. Jei prieš metus jis buvo 15,19 metų, tai dabar jau siekia 15,46 metų.

Įtakos tam daugiausiai turėjo išaugusi 16 – 20 bei vyresnių nei 20 metų automobilių dalis Lietuvos parke. Kartu sudėjus šių abiejų amžiaus grupių automobilių kiekis padidėjo 69 tūkst. vienetų. Tai įvyko nes Lietuvoje jau važinėjantys automobiliai sensta, o atsinaujinimas šiuo metu vyksta ypač lėtai.

Populiariausių Lietuvoje įsigytų naudotų automobilių markių trejetukas išsidėsto pakankamai įprastai. Pirmoje vietoje jau nebe pirmus metus laikosi „Volkswagen” automobiliai. Antroje – nebe pirmą ketvirtį iš eilės laikosi BMW, trečioje – „Audi”.

Tačiau didžiausią automobilių prieaugį per paskutinius dvylika mėnesių demonstravo ne populiarusis „Volkswagen”, o antroje vietoje esantis BMW. Šios markės automobilių sandorių kiekis Lietuvoje, lyginant su trečiu 2020 metų ketvirčiu, padidėjo 17 proc. arba 8886 vnt.

Taip pat pagreitį įgavo ir „Peugeot”, „Volvo” bei „Škoda” automobilių pardavimai. Pastebimas prieaugis, atitinkamai, 14, 13 ir 11 proc.

Tačiau matant šiuos skaičius reikia prisiminti tai, kad pernai metais apskritai buvo jaučiamas bendras sandorių kiekio mažėjimas. Todėl didžioji dalis markių, ne tapo populiaresnės, o tiesiog grįžo į buvusį lygį.

Populiariausių naudotų automobilių modelių klausimu, per paskutinius dvylika mėnesių pirkėjų skonis stipriai nepasikeitė. Pirmą ir antrą vietas kaip įprasta dalinasi „Volkswagen Passat” ir „Volkswagen Golf”.

Prabangių automobilių lietuviai atsisakyti ir toliau nenori. Trečioji ir ketvirtoji vietos priklauso BMW. Trečioje vietoje – trečios serijos BMW, ketvirtoje – penktos.

Įvyko tik vienas akivaizdus pasikeitimas. „Audi” gamintojo modelis A6 parodė didžiausią šioje lentelėje, 13 proc. prieaugį ir populiarumo skalėje iš šeštos vietos šoktelėjo į penktą, aplenkdamas savo mažesnįjį kolegą A4.

Stebint per trečią šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežtų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistiką, norisi pasidžiaugti didėjančiais hibridinių bei elektra varomų automobilių kiekiais. Per paskutiniu tris mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo įvežta 41 proc. daugiau (1583 vnt. per ketvirtį) hibridinių automobilių. Dabar jie sudaro 6 proc. viso įvežtų automobilių pyrago.

Vien elektra varomų transporto priemonių šį ketvirtį į Lietuvą įvežta 107 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Nors statistika atrodo džiuginanti, tai tėra 315 vnt., arba 1,2 proc. visų per ketvirtį įvežtų naudotų automobilių.

O nepaisant įvesto registracijos mokesčio bei artėjančio taršos mokesčio, dyzelinu varomų automobilių importas ir vėl ūgtelėjo. Šį ketvirtį į Lietuvą įvežamų dyzelinių automobilių dalis sudaro 74 proc. Tai – 11 proc. daugiau nei tą patį ketvirtį pernai. Tai galima paaiškinti didesniu vakarų Europos vairuotojų noru jų atsisakyti, ten veikiančių iniciatyvų, skatinančių rinktis mažiau taršų transportą. Dėl šios priežasties tokių automobilių bendra pasiūla tapo didesnė, palyginus su benzininiais.

Jeigu tiek 2019, tiek 2020 metų trečio ketvirčio duomenimis naujų automobilių sandorių kiekis buvo labai panašus, tai tą patį ketvirtį šiemet rinkoje matomas sulėtėjimas. Sandorių kiekis Lietuvoje krito 31 proc., arba 3708 sandoriais. Prie tokio sutarčių kiekio mažėjimo stipriai prisidėjo reeksporto rinkos susitraukimas.

Latvijoje bei Estijoje situacija skiriasi. Abiejose kaimyninėse šalyse naujų automobilių rinka ne susitraukė, o padidėjo. Latvijoje matomas 4 proc. prieaugis, Estijoje – 6 proc. O dėl sandorių kiekio sumažėjimo Lietuvoje, visų Baltijos šalių naujų automobilių rinkos susitraukimas – 14 proc.

Pirmojo šių metų pusmečio duomenimis naujų automobilių reeksportas krito 15,4 proc. punkto. Iš 20636 parduotų naujų automobilių išregistruota 6313 vnt. Trečiąjį šių metų ketvirtį prognozuojamas dar didesnis reeksporto mažėjimas. Tai – pagrindinė naujų automobilių rinkos susitraukimo priežastis. Vidinėje rinkoje vyksta kitokie pokyčiai – sutarčių kiekis auga.

Lyginant su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu akivaizdžiai padidėjo naujų vien elektra varomų automobilių pardavimai. Prieš metus jie sudarė vos 1 proc., o šiemet jau 5 proc. visų sandorių. Tiesa, svarbu pastebėti ir tai, kad nemaža dalis šių automobilių yra skirti komerciniai veiklai ir buvo įsigyti dalijimosi platformų.

Dyzeliu varomų naujų transporto priemonių pardavimai krito 2 proc., hibridinių – 3 proc. punktais. Šiemet per trečiąjį metų ketvirtį pastarųjų parduota 1459 vnt. mažiau. Iš dalies taip nutiko dėl to, kad elektromobilių dalis auga hibridinių automobilių sąskaita. O benzinu varomų naujų automobilių kiekis liko toks pat.

Naujų automobilių markės populiarumo skalėje lieka išsidėsčiusios beveik lygiai taip pat, kaip ir praeitą šių metų ketvirtį. Pirmoje vietoje aiškus lyderis – „Toyota” su 1619 parduotų naujų automobilių.

Antroje vietoje „Volkswagen” su taip pat solididžiai atrodančiais skaičiais. Šis gamintojas Lietuvoje per paskutinius tris mėnesius pardavė 1201 naują automobilį.

Na, o trečioje vietoje užtikrintai stovi „Peugeot” automobiliai. Ši markė parodė neįtikėtinai didelį – 75 proc. šuolį. Prancūziškų automobilių gamintojui nėra būdinga būti tokioje aukštoje pozicijoje. Tikėtina, kad didele dalimi tai lėmė pirkėjams patrauklūs nauji modeliai, pasikeitęs automobilių dizainas ir gera siūloma kaina.

Populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje toliau dominuoja „Toyota”. Šio gamintojo modeliai užima abi pirmasias lentelės vietas. Pirmoje vietoje „Corolla” su 533 per trečiąjį šių metų ketvirtį parduotais automobiliais, o antroje – SUV kėbulo tipą turintis „RAV4”.

Pirmą bei antrą šių metų ketvirtį didžiausią augimą demonstravęs „Volkswagen” gamintojo modelis „Tiguan” šį ketvirtį iškrito iš populiariausių naujų automobilių modelių top 10, tačiau jį pakeitė kitas to pačio gamintojo modelis – „T-Roc”, kuris šį ketvirtį parodė 424 proc. augimą ir dabar yra trečioje vietoje pagal pardavimų kiekį.

Akivaizdu, kad atnaujintas „Opel Crossland” pirkėjams patiko tiek savo kaina, tiek nauju dizainu. Iki šiol populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje nė nebuvęs, šis modelis trečią 2021 metų ketvirtį iškart šoktelėjo į ketvirtą vietą.

O patį didžiausią sandorių kiekio augimą, daugiau nei septynis kartus, parodė „Peugeot” gamintojo modelis 308. Jis šiuo metu užima paskutinę top 10 sąrašo vietą.

Portalas Autoplius.lt parengė ir atskirą, vien elektra varomų, populiariausių naujų automobilių modelių lentelę. Joje dominuoja „Volkswagen” su modeliais „Crafter” bei „ID.3”. Tiesa, „Volkswagen Crafter” buvo daugiausiai perkamas įmonių ir naudojamas komerciniams tikslams, o „VW ID.3” pirko tiek automobilių dalijimosi platformos, tiek privatūs asmenys.

Lyginant tuos pačius paskutinių trijų metų ketvirčius, akivaizdžiai matosi, kad Lietuvoje mažėja naujų ir naudotų automobilių kiekio santykis. Jei trečią 2019 metų ketvirtį vienam naujam automobiliui teko 15 naudotų, tai šiemet vienai naujai transporto priemonei tenka 10 naudotų. Tai – trečdaliu mažiau. Tai lėmė 2019 ir 2020 metais sumažėjęs naudotų automobilių sandorių kiekis, o vėliau prie šio pokyčio teigiamai prisidėjo ir padidėjęs naujų automobilių pirkimas.

Šių metų pradžioje sumažėjęs nurašytų automobilių kiekis antrą ketvirtį ūgtelėjo ir dabar išlieka stabilus. Utilizuojamų automobilių skaičiai trečiąjį šių metų ketvirtį išlieka labai panašūs, kaip ir tą patį laikotarpį pernai.

2019 metų pabaigoje, paskelbus apie galimybę utilizuoti taršų automobilį ir gauti 1000 eurų kompensaciją, žmonių susidomėjimas nebuvo didelis, tačiau skaičiai pradėjo didėti likus dviems mėnesiams iki registracijos mokesčio įvedimo.

Lyginant trečiąjį 2019 metų ketvirtį su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu, šiemet buvo nurašyta 2,5 karto daugiau automobilių. Galima daryti išvadą, kad valstybės skiriamos subsidijos už nurašytą taršią transporto priemonę vis dar veikia ir automobilius keičiantys žmonės yra linkę ja naudotis.

Prognozės

Panašu, kad žmonių noras gyventi ekologiškiau ir valstybės skiriamos subsidijos mažataršiam transportui įsigyti ir toliau veikia. Tai matosi ne tik iš nemažėjančio nurašytų automobilių kiekio, bet ir iš augančių hibridinių bei elektra varomų automobilių pardavimų. Tikėtina, kad panaši tendecija išliks ir toliau, ypač, kuomet gamintojai savo gamose pasiūlo vis daugiau tokių modelių už patrauklesnes kainas bei didesniu nuvažiuojamu atstumu – pastebi Autoplius.lt portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.

Pasiūlos ir paklausos disbalansas naujų automobilių rinkoje kurį laiką dar užsitęs. Europos automobilių gamintojų asociacijos paskelbtais duomenimis naujų automobilių paklausa auga visoje Europoje. Tuo tarpu didieji gamintojai, tokie kaip „Volkswagen AG” ir „Toyota” šio ketvirčio pradžioje paskelbė apie gamybos apimčių mažinimą dėl lustų trūkumo. Taivano puslaidininkių gamintojai deda daug pastangų didindami gamybos apimtis, tačiau tuo pačiu perspėja, kad krizė dar tikrai užsitęs ir 2022 metais.

Prognozuojama, kad elektra varomų ir hibridinių automobilių dalis ir toliau stipriai augs. Tai lems toliau siūlomos lengvatos įsigijimui, didėjantis naujų automobilių asortimentas ir platesnis pasirinkimas naudotų elektromobilių bei hibridų pasiūloje. Tie, kurie per keletą paskutinių metų buvo Lietuvoje parduoti kaip nauji, po truputį grįžta į rinką.

Vidinėje transporto rinkoje didesnių pokyčių nelaukiama bent jau artimiausią pusmetį. Nors paklausa šiuo metu ir yra didelė, tiekimo trūkumai ir toliau ribos rinką. Jeigu bus įgyvendinti apmokestinimo pakeitimai, tokie kaip kasmetinis taršos mokestis, antroje 2022 pusėje galimas suaktyvėjimas senesnių automobilių segmente. Tikėtina, kad kasmetinis mokestis privers taršių automobilių savininkus pakeisti juos į mažataršius. O norėdami išvengti mokesčio jau nuo pat pradžių, savininkai bandys automobilį pakeisti dar iki mokestinės sistemos įvedimo.