Nors karantinas, kėlęs daug iššūkių transporto rinkai pasibaigė tik birželį - rinkos atsigavimas matomas ne tik paskutiniu metu, bet ir visą antrą šių metų ketvirtį. Per paskutinius tris šių metų mėnesius fiksuotas vienas didžiausių naujų automobilių pardavimo skaičių. Nuo rekordinių 2019 metų atsilikta visiškai nedaug.

Dar didesnį rinkos augimą stabdo maždaug ketvirtadaliu sumažėjusi naudotų automobilių pasiūla didžiosiose Europos rinkose. Taip pat jose vyrauja šiek tiek pakilusios automobilių kainos. Tai atsiliepia ir mums. Mūsų verslui juos sunkiau atsivežti.

Prabėgus dar trims mėnesiams toliau darosi akivaizdu, kad dabartinis taršos mokestis neveikia ir savo galutinio tikslo nepasieks. Vidutinis Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius ir vėl didėjo. Dabar jis siekia 15,78 metų. Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu - vidutinis automobilio amžius augo 74 dienomis.

Išaugę nurašytų automobilių kiekiai leidžia galvoti, kad atnaujintos valstybės skiriamos subsidijos mažataršiam transportui turi poveikį. Per pirmą šių metų ketvirtį nurašyti 2877 automobiliai, o per antrą - 5453.

Antrąjį šių metų ketvirtį pastebimas ir dar iki šiol nematytas įvežtų į Lietuvą vien elektra varomų automobilių kiekis. Per tą patį ketvirtį pernai į Lietuvą buvo įvežti 129 elektromobiliai. Šiemet jų dvigubai daugiau 258 vnt. Prieaugis - 100 proc.

Visų sandorių kiekis lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu sumažėjo 5 proc. ir šiuo metu jų kiekis beveik toks pat, kaip 2015 metų tą patį ketvirtį. Bendras jų kiekis per metus sumažėjo 4820 sandorių. O lyginant su prieš pandemiją turėtais to pačio 2019 metų ketvirčio rezultatais - bendras visų sandorių kiekis dar lieka sumažėjęs 18 proc.

Tačiau turint omenyje šią statistiką svarbu suvokti tai, kad pernai metų antro ketvirčio rodikliai buvo itin geri. Taip įvyko dėl to, kad buvo bandoma spėti parduoti automobilius dar iki įvedant taršos mokestį.

Lietuvoje registruotų automobilių sandorių skaičius liko sumažėjęs. Jų kiekis nuo 60674 sutarčių per metus krito iki 49783. Tai rodo 18 proc. nuosmukį.

Naujai įvežtų automobilių sandorių statistika pozityvesnė. Matomas 2 proc. prieaugis. Tačiau geriausia situacija naujų automobilių rinkoje. Lyginant su antru pernai metų ketvirčiu - sandorių kiekis išaugo 78 proc. Panašu, kad esant mažai naudotų automobilių pasiūlai - dalis tautiečių renkasi naują.

Nepaisant to, kad bendras sandorių kiekis krito - rinkos apyvarta augo. Lyginant su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu ji pakilo 31 proc. O jei lygintume su itin geru antruoju 2019 metų ketvirčiu, kilimas - 6,9 proc.

Didžiausias pokytis - naujų automobilių rinkoje. Per metus apyvarta pakilo 81 proc. Nuo 152,5 mln. iki 276,3 mln. eur.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sumažėjusi, antrąjį ir vėl pakilo naudoto automobilio vidutinė rinkos kainą. Daugiausiai ji buvo pakilusi paskutinį 2020 metų ketvirtį ir siekė 6 tūkst. eurų. Na, o antrąjį šių metų ketvirtį pastebėtas 7,4 proc. augimas ir dabar vidutinė kaina siekia 5,8 tūkst. eurų.

Na, o naujo automobilio vidutinė rinkos kaina lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu nė kiek nepakito. Šiame sektoriuje jos išlieka gana stabilios.

Lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, per paskutinius tris mėnesius išaugo visų amžiaus grupių automobilių vidutinė rinkos kaina.

Mažiausiai - 1 proc. automobilių iki 1 metų amžiaus. Daugiausiai - 26 proc. automobilių, kurių amžius 16 - 20 metų. Lygiai prieš metus tokio amžiaus sulaukęs automobilis vidutiniškai kainavo 1443 eurus. Dabar kaina šoktelėjo iki 1811 eurų.

Nemažas kainos augimas pastebimas ir vyresnių nei 21 metų amžiaus automobilių grupėje. Nuo 916 eurų, kaina per metus pakilo iki 1124 eurų už automobilį. Kainos augimas - 23 proc.

Kitose amžiaus grupėse kainų prieaugis svyruoja nuo 10 iki 12 proc. Šį kainų kilimą, tikėtina, lemia sumažėjusi pasiūla.

Sandorių kiekis labiausiai sumažėjo seniausiuose 16 - 20 metų ir vyresnių nei 21 metų automobilių grupėse. Būtent sumažėjęs sandorių kiekis ir turėjo įtakos pakilusiai šių amžiaus grupių automobilių kainai. 16 - 20 metų sulaukusių transporto priemonių sandorių kiekis lyginant su antruoju praeitų metų ketvirčiu sumažėjo 7 proc. Tačiau šios amžiaus grupės automobiliai vis dar sudaro didžiausią kiekį Lietuvos autoparko - 27,4 proc.

21 ir daugiau metų amžiaus sulaukusių automobilių sandorių kiekis krito dar stipriau. Lyginant su praėjusiais metais jų sumažėjo 16 proc. Kaip teigia Autoplius.lt portalo vadovas Artūras Mizeras - sandorius šiame segmente stabdo ir esamas registracijos mokestis, kuris seniems automobiliams sudaro reikšmingą kainos dalį, todėl pasirenkama juos naudoti, o ne parduoti. Be to - pernai birželio mėnesį, prieš jo atsiradimą sandorių skaičius segmente buvo reikšmingai išaugęs.

Ypač didelį sandorių prieaugį patyrė naujų automobilių rinka. Jų kiekis lyginant su praeitų metų antruoju ketvirčiu išaugo 87 proc. Atmetus reeksportą, tai vienas didžiausių naujų automobilių pardavimo skaičių. Nuo rekordinių 2019 metų atsilieka vos 1,8 proc.

Į Lietuvą, lyginant su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu, įvežami jau naujesni automobiliai. Vyresnio amžiaus įvežamų transporto priemonių dalis mažėjo, o naujesnių atvirkščiai - kilo.

Tačiau didžiausią dalį iš į Lietuvą įvežamų automobilių vis dar sudaro 11 - 15 metų amžiaus transporto priemonės - 40,2 proc. Šioje amžiaus grupėje pastebimas nedidelis susitraukimas. Lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai, įvežamų šios amžiaus grupės automobilių sumažėjo 2,1 proc. punkto.

Antra pagal dydį grupė yra 6 - 10 metų automobiliai. Jų per tą patį laikotarpį, lyginant su pernai, įvežta 2,6 proc. punkto daugiau. Dabar ši amžiaus grupė sudaro 27 proc. visų į Lietuvą per antrąjį 2021 metų ketvirtį įvežtų automobilių.

Latvijoje didžiausią prieaugį - 1,9 proc. punkto parodė vyresnio amžiaus, 16 - 20 metų automobiliai. Tuo tarpu Estijoje labiausiai padaugėjo 1 - 5 metų amžiaus transporto priemonių. Prieaugis - 8,3 proc. punkto.

Vidutinis Lietuvoje važiuojančio automobilio amžius ir vėl paseno. Lygiai prieš metus jis buvo 15,58 metų, o dabar tapo dar 74 dienomis didesnis ir siekia 15,78 metų.

Tam turėjo įtakos stipriai išaugęs transporto priemonių virš 21 metų amžiaus kiekis. Per metus jų padaugėjo 46 tūkst. automobilių arba 13,3 proc.

Pirmos trys pagal populiarumą automobilių markės Lietuvoje nesikeičia. Pirmoje vietoje “Volkswagen”, antroje “BMW”, o trečioje - “Audi”. Volvo nukrito iš ketvirtos vietos į penktą, o top 5 sąraše nebuvusi į ketvirtą vietą šoktelėjo “Toyota”.

Latvijoje “BMW” apsikeitė vietomis su “Volvo”. “BMW” šiuo metu yra labiausiai mūsų kaimynų mėgstama automobilių markė, o “Volvo” tenka tenkintis trečia vieta. Iki šiol Latvijos populiariausių penketuke nebuvęs į penktąją vieta pakilo “Mercedes-Benz”.

Estijoje į lyderių pozicijas pakilo dvi prabangios markės tai “BMW” ir “Mercedes-Benz”. Pastarieji ir užima pirmą bei antrą vietas populiariausių markių sąraše. “Audi” iš pirmos vietos krito į ketvirtą, o “Volkswagen” po ilgo laiko vėl atsirado top 5 markių sąraše ir užima garbingą penktąją vietą.

Populiariausi naudotų automobilių modeliai, lyginant su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu, stipriai nepasikeitė. Pirmos trys vietos liko tos pačios. Jas užima, atitinkamai, trečios serijos “BMW”, “Volkswagen Passat” ir penktosios serijos “BMW”.

Pagrindiniai pasikeitimai įvyko su šiek tiek mažiau populiariais modeliais. Į septintą bei aštuntą vietas pakilo “Volkswagen Touran” ir “Opel Astra”, o “Volvo V70” ir E klasės “Mercedes-Benz” nukrito į devintą bei dešimtą vietas.

Lyginant su antruoju 2020 metų ketvirčiu, šis labiausiai džiugina vien elektra varomų automobilių statistika. Per tą patį laikotarpį prieš metus, į Lietuvą buvo įvežti 129 elektromobiliai. Šiemet - 258. Šie skaičiai rodo 100 proc. prieaugį. Tačiau šioje vietoje mus lenkia tiek Latviai, tiek Estai. Latvijoje elektromobilių prieaugis - 173 proc., Estijoje - 725 proc. Tai - rekordinis augimas.

Hibridinių bei dujomis varomų įvežamų į Lietuvą automobilių kiekis per paskutinį ketvirtį taip pat augo. Lietuvoje - 39 proc. Kitose Baltijos šalyse prieaugis dar didesnis.

Na, o kalbant apie dyzeliu varomas transporto priemones pokytis mūsų naudai, lyginant su kaimynais. Lietuvoje įvežamų ir šiuo kuru varomų automobilių kiekis padidėjo 9 proc. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 68 ir 51 proc.

Būtent dyzeliai visose trijose šalyse vis dar sudaro didžiausią automobilių kiekį.

Atmetus reeksportą, vidinėje rinkoje naujų automobilių pardavimai buvo rekordiniai. Bendrai visų trijų Baltijos šalių naujų automobilių rinka, lyginant su antruoju 2020 ketvirčiu, augo 79 proc. Iš viso per paskutinius 3 mėnesius visos trys šalys pardavė 25429 automobilius.

Procentine išraiška labiausiai pakilo Estijos naujų automobilių rinka. Parduota 100 proc. daugiau automobilių nei prieš metus. Tačiau žiūrint į skaičius, daugiausia naujų automobilių buvo parduota Lietuvoje. Antrą ketvirtį pernai - 6779 vnt. Antrą ketvirtį šiemet - 12068 vnt. Tai - 78 proc. augimas.

Latvijoje per paskutinį šių metų ketvirtį parduoti 4893, Estijoje 8468 nauji automobiliai. Visų Baltijos šalių naujų automobilių pardavimai vejasi 2019 metais matytą priešpandeminį lygį.

Kaip pastebi Autoplius.lt portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas - akivaizdų naujų automobilių rinkos pakilimą iš dalies lemia ir sumažėjęs naudotų automobilių pasirinkimas.

Iš per pirmą šių metų pusę parduotų 24136 naujų automobilių, stebint pirmo ketvirčio tendencijas, prognozuojama, kad reeksportuota bus 25,2 proc. O tai aiškiai parodo, kad didžioji naujų sandorių dalis šiemet vyksta šalies viduje.

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje sumažėjo naujai parduodamų dyzelinių ir benzininių automobilių kiekiai bei padidėjo hibridinių ir varomų elektra. Skaičiai atspindi, kad Lietuvoje pokyčiai vyksta kiek greičiau. Hibridinių automobilių kiekis išaugo iki 14 proc., o elektrinių - iki 2,1 proc. Estijoje atitinkamai iki 13,6 ir 2 proc..

Latvijoje tiek elektra varomų, tiek hibridinių naujų automobilių kiekiai taip pat auga. Tačiau tai vienintelė iš visų trijų šalių, kuri taip pat turėjo ir naujų, benzinu varomų automobilių prieaugį. Pastarąjį lėmė nemenkas, 7,9 proc. punkto, dyzeliu varomų automobilių pardavimo sumažėjimas.

Dvi populiariausios naujų automobilių markės per paskutinius tris mėnesius nepasikeitė. Pirmąją vietą užima “Toyota” su per ketvirtį parduotais 2120 automobilių, o antrąją - “Volkswagen”. Pastarieji spėjo Lietuvoje parduoti 1514 transporto priemonių.

Netikėtai išties gerą rezultatą parodė “Peugeot”. Ši markė dabar yra trečioje vietoje pagal populiarumą Lietuvoje ir per paskutinius tris mėnesius pardavė 828 automobilius. O “Seat” top 5 sąraše iki šiol nebuvęs, šį ketvirtį užima garbingą penktąją vietą.

Pas mūsų kaimynus pasikeitimų mažiau. Latvijoje “Toyota” apsikeitė vietomis su “Volkswagen” ir dabar yra populiariausia markė visose trijose Baltijos šalyse.

Estijoje į trečią sąrašo vietą šoktelėjo “Volkswagen”.

Populiariausių naujų automobilių modelių sąraše dominuoja “Fiat 500”. Tačiau prognozuojama, kad didžioji dalis šių automobilių, kaip ir kiekvieną ketvirtį, bus reeksportuota. Todėl galima teigti, kad labiausiai lietuviams šį ketvirtį patikęs naujo automobilio modelis - “RAV4”.

Didžiausią augimą parodė “Volkswagen” gamintojo modelis “Tiguan”. Jo populiarumas auga greičiausiai iš visų modelių jau antrą šių metų ketvirtį iš eilės. Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduoti 282 “Tiguan”, antrą - 376.

Šiemet naujai į populiariausių naujų transporto priemonių modelių sąrašą pateko “Seat Arona”, “Volkswagen T-Cross” ir “Toyota Yaris” iš jo išstumdami “Renault Master”, “Peugeot 2008” ir “Nissan Qashqai”.

Nurašytų automobilių kiekiai auga. O tai leidžia suprasti, kad atnaujintos valstybės skiriamos subsidijos mažataršiam transportui, kuomet utilizuojamas taršus automobilis, veikia. Per pirmą šių metų ketvirtį nurašyti 2877 automobiliai, o per antrą - 5453.

Prognozės

Panašu, kad seime kylančios diskusijos apie kasmetinį mokestį už taršų automobilį nuo 2023 metų virs realybe. Jei bus nuspręsta priimti šį įstatymą, iki 2023 metų turėtų padidėti senesnių amžiaus grupių automobilių pasiūla. Iki atsirandant šiam mokesčiui dalis vairuotojų bandys savo transporto priemonę pakeisti į mažiau taršią, kuriai taikomas mažesnis mokesčio tarifas. Kylant pasiūlai kris ir tokio, daugiau CO2 išmetančio, automobilio vidutinė kaina.

Valstybės skiriamos subsidijos elektromobiliams ir kitam mažataršiui transportui įsigyti veikia. Tokią išvadą galime daryti stebėdami didėjančius nurašytų automobilių kiekius, bei augantį įvežamų į Lietuvą ir naujų parduodamų elektromobilių skaičių.

Portalo vadovas A. Mizeras prognozuoja, kad vis daugiau gyventojų dairysis naujų ir apynaujų automobilių. Šį pokytį turėtų lemti planuojami kasmetiniai mokesčiai. Tikėtina, kad tokie pasikeitimai dar šiek tiek pakels apynaujų automobilių kainas. Ypač, kai pasiūla Europoje išlieka sumažėjusi.

Ekspertas taip pat priduria, kad galvojantiems apie automobilio keitimą dar iki įvedant kasmetinį mokestį nereiktų delsti. Nepaisant to, kad mokesčio įvedimas planuojamas tik nuo 2023 metų, artėjant paskutinei minutei savo turimą, taršų automobilį parduoti teks pigiau, o naują ir mažiau taršų pirkti brangiau.

Na, o naujo modelio taršos mokestis rinką, tikėtina, kad išjudins, tačiau pokyčiai įsibėgėti turėtų tik kitų metų viduryje.