2019-ieji Lietuvos automobilių rinkai buvo intensyvūs metai. Vasarį stipriai sumenko naudotų automobilių eksportas į Ukrainą, vėl atsirado pirkėjų iš Kirgizijos, šalies politikai ne tik garsiau kalbėjo apie automobilių taršą, bet ir ėmėsi veiksmų, o naujų automobilių reeksportas pasiekė neįtikėtinas aukštumas.

Savaime suprantama, kad dėl šių veiksnių keitėsi ir automobilių rinkos rodikliai. Labiausiai buvo paveikta naudotų automobilių importo rinka – sumažėjo beveik aštuntadaliu. Naudotų automobilių savininkų keitimo operacijų skaičius vidinėje Lietuvos rinkoje išliko stabilus ir sumenko tik simboliškai.

Labiausiai pasikeitė naujų automobilių sandorių skaičius. Tačiau nereikėtų manyti, jog tūkstančiui šalies gyventojų atiteko beveik dvigubai daugiau naujų automobilių nei per visus 2018 metus. Naujų automobilių rinką ir vėl stipriai paveikė reeksportas.

2019 metais, o ypač – jų antroje dalyje buvo labai daug kalbama apie automobilių taršos mokesčio poreikį šalyje. Diskusijas ir skubotus sprendimus paskatino valstybės biudžeto deficitas, o į neracionalius valdančiųjų sprendimus šalies naudotų automobilių pirkėjai jau sureagavo.

Pirkėjų portretas pasikeitė kukliai, tačiau mažėjanti dyzelinių naudotų automobilių proporcija gali būti vadinama kažko didelio pradžia. Per 10 metų rinkos stebėjimo istoriją buvo neužfiksuota tokia sąlyginai maža dyzelinių automobilių importo rinkos dalis.

Kokie buvo 2019 metai ir kokie pokyčiai užfiksuoti paskutinį praėjusių metų ketvirtį? Visi atsakymai bei statistika – šiame Autoplius.lt Barometre.

Automobilių sandorių pasiskirstymas pagal tipą

2019 metais Lietuvoje įvyko 453,6 tūkst. automobilių sandorių. Šalies automobilių rinkoje buvo fiksuojamas nestabilumas. Bendras sandorių skaičius, lyginant su 2018-ųjų rodikliais, sumenko 1,6 proc. arba 7,5 tūkst. sandorių.

Per praėjusius 12 mėnesiu šalyje įvyko 262,3 tūkst. Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų. Tiek žmonių pirko jau anksčiau Lietuvoje registruotus automobilius. Tiesa, 2018-aisiais tokio tipo sandorių skaičius buvo beveik 1 proc. didesnis, tačiau galima teigti, kad vidinė šalies rinka stabili.

Mažiau stabilumo 2019 metais pastebėta šalies naudotų automobilių importo rinkoje. Jeigu per 2018 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta apie 160,4 tūkst. naudotų automobilių, tai praėjusiais metais įvežamų naudotų transporto priemonių srautas sumenko 12,4 proc. dalimi – užfiksuotas beveik 20 tūkst. automobilių deficitas.

Naujų automobilių rinkoje per 2019 metus Lietuvoje įvyko net 50,8 tūkst. sandorių. Per praėjusius metus naujų automobilių rinka buvo išaugus iki 36 tūkst. sandorių. Tačiau 41,1 proc. prieaugį galima pagrįsti stipriai padidėjusiu reeksportu.

Vidutinės naujo ir naudoto automobilio rinkos kainos

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina paskutinį praėjusių metų ketvirtį didėjo 12 proc. arba apie 500 eurų. Jeigu 2018-ųjų spalio – gruodžio mėnesiais vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė siekė 4400 eurų, tai naujausiais duomenimis, ji išaugo iki 4700 eurų.

Laiko juostoje šis pokytis neatrodo taip agresyviai – trečiąjį praėjusių metų ketvirtį naudoto automobilio vidutinė sandorio vertė siekė 4400 eurų. Naudotų automobilių vidutinės sandorio vertės augimas fiksuojamas nuo 2018-ųjų antrojo ketvirčio.

Vidutinė naujo automobilio rinkos kaina išliko stabili ir per metus nepasikeitė.

Naujų ir įvežtų naudotų automobilių santykis

Nors ir naudotų automobilių importo rinka susitraukė, stipriai išaugęs naujų automobilių sandorių skaičius deformavo naujų bei pastoviai registracijai įvežtų transporto priemonių santykį.

2018-aisiais vienam naujam automobiliui atiteko 4,5 įvežto. Tuo tarpu vienam naujam per 2019 metus parduotam automobiliui atiteko tik 2,8 įvežto naudoto. Toks rodiklis beveik prilygsta Latvijos rezultatui, tačiau negali būti vertinamas, kaip teisingas rodmuo.

Apie 45 proc. iš visų naujų šalyje užregistruotų automobilių buvo reeksportuoti.

Pastoviai registracijai įvežti naudoti automobiliai

Per 2019 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 140,5 tūkst. naudotų automobilių – maždaug aštuntadaliu mažiau nei per 2018-uosius.

Latvijoje naudotų automobilių importo rinka susitraukė 2,1 proc. arba 900 sandorių, o Estijoje kukliai augo – per 12 paskutinių mėnesiu į Estiją buvo įvežta 28,2 tūkst. naudotų automobilių arba 4,7 proc. daugiau nei per 2018 metus.

Automobilių importo srautai puikiai parodo, kad Lietuva yra automobilių šalis. Nors skirtumas tarp Lietuvos ir Estijoj populiacijos siekia apie 3 kartus, į Lietuvą buvo įvežta beveik 5 kartus daugiau naudotų automobilių.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal amžių

Į šalį pastoviai registracijai įvežtų automobilių amžiumi galima pagrįsti didėjančią vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Tokios tendencijos buvo užfiksuotos ir 2019 metų trečiąjį ketvirtį.

Tačiau didžiausią amžiaus grupę tarp į šalį pastoviai registracijai įvežamų automobilių Lietuvoje vis dar sudaro 11 - 15 metų senumo automobiliai. Jų sandorių skaičius sudaro beveik 45 proc. visos importo rinkos, nors per paskutinius metus susitraukė 1,6 proc. punkto.

Ketvirtadalis įvežtų automobilių buvo 6 - 10 metų senumo. Jų rinkos dalis paaugo 1,6 proc. punkto. Labiausiai augo 1 – 5 metų senumo M1 ir N1 transporto priemonių sandoriai – jų daugėjo 2,6 proc. punkto.

Populiariausios naudotų automobilių markės

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidinėse rinkose populiariausi buvo „Volkswagen“ markės automobiliai. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nuo kaimyninių valstybių, šios markės modeliai demonstruoja didelį atotrūkį nuo antroje vietoje esančių BMW markės modelių.

Naudotų „Volkswagen“ sandorių skaičius vidinėje Lietuvos rinkoje augo 13,4 proc., iki 8868 vnt. parduotų modelių. Šalyje per paskutinius 3 mėnesius parduota beveik 4,2 tūkst. BMW modelių (9,2 proc. mažiau nei 2018-ųjų paskutinį ketvirtį) bei 3,7 tūkst. naudotų „Audi“ (14,4 proc. mažiau nei prieš metus).

Į populiariausių naudotų automobilių markių penketuką Lietuvoje patenka ir 4 vietoje klasifikuojami „Toyota“ modeliai (2879 vnt. sandorių) bei „Volvo“ (2806 vnt. sandorių).

Populiariausi naudoti automobiliai Lietuvoje

Populiariausias naudotas automobilis Lietuvos vidinėje rinkoje – „Volkswagen Passat“. Šių modelių sandorių skaičius mažėjo 3,5 proc. iki 2509 vnt. Antroje vietoje – „Volkswagen Golf“, kurio paklausa padidėjo daugiau nei penktadaliu (21,6 proc.) iki 2169 vnt.

Pastebimai mažėjo kai kurių prabangių automobilių paklausa: „Audi A6“ sandorių skaičius sumažėjo 24 proc., „Audi A4“ bei 5 serijos BMW – maždaug penktadaliu.

Net 5 iš 10 Lietuvos vidinėje rinkoje populiariausių naudotų automobilių buvo ekonominės klasės.

Populiariausi naudoti automobiliai Latvijoje

Latvijos vidinėje rinkoje populiariausias naudotas automobilis 2019 metų 4-ąjį ketvirtį buvo „Volvo V70/XC70“. Šios šalies vairuotojai mėgsta švediškus automobilius, o tai liudija faktas, kad net keturias dešimtuko pozicijas dalinasi skirtingi „Volvo“ modeliai.

„Volkswagen Passat“ populiarumas Latvijoje – ne toks, kaip Lietuvoje. Šio modelio automobilių per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Latvijoje parduota tik 387 vnt. (22,6 proc. mažiau nei 2018-ųjų paskutinį ketvirtį), ir „Passat“ tenkinasi tik 7 pozicija.

Populiariausi naudoti automobiliai Estijoje

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, „Volkswagen Passat“ buvo populiariausias naudotas automobilis. Tačiau jų sandorių skaičius šioje šalyje siekė tik 294 vnt., arba 25,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Vidinėje Estijos rinkoje labiausiai augo susidomėjimas 3 serijos BMW modeliais (+16,2 proc.), „Volvo V70/XC70“ (+9 proc.) bei E klasės „Mercedes-Benz“ (+6 proc.).

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių 71 proc. buvo dyzeliniai. Šio degalų tipo automobilių rinkos dalis per metus sumenko 1,2 proc. punkto. Tokio mažo rodiklio šalyje nebuvo fiksuojama per pastaruosius 10 metų.

Nors dyzelinių automobilių proporcijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos importo rinkose išlieka dominuojančios, visose šalyse jos mažėjo. Latvijoje dyzeliniai automobiliai sudarė 85,4 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių (0,7 proc. punkto mažiau nei 2018-ųjų paskutinį ketvirtį). Estijoje šiais degalais varomų automobilių importo rinkos dalis susitraukė 4 proc. punktais (sudarė 76,1 proc.).

Naujų automobilių registracijos Baltijos šalyse

Paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo užregistruota beveik 40 proc. daugiau naujų automobilių nei per tą patį 2018-ųjų laikotarpį. Iš viso įvyko 12,5 tūkst. sandorių. Tai labai stipriai prisidėjo prie bendro Baltijos šalių naujų automobilių rinkos augimo, kuris siekė net 24,5 proc.

Latvijoje ir Estijoje naujų automobilių sandorių skaičius didėjo atitinkamai 11,3 bei 12,1 proc. Tačiau gigantiškas šuolis Lietuvoje toli gražu neatspindi realios situacijos. Labai didelė Lietuvos naujų automobilių sandorių skaičiaus dalis paremta reeksportu.

Naujų automobilių reeksportas

Per pirmus tris 2019-ųjų ketvirčius Lietuvoje jau buvo įregistruota daugiau naujų automobilių nei per visus 2018-uosius, tačiau net 45,3 iš jų buvo reeksportuota. Šalyje klestintis naujų automobilių reeksportas pradėjo augti 2017 metais. Daugiausia reeksportuojama „Fiat“, „Jeep“ ir „Alfa Romeo“ markės automobilių.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Naujų automobilių sandorių pasiskirstymas pagal degalų tipą piešia Lietuvos, kaip labai vakarietiškos šalies portretą, tačiau statistika netiksli.

Dėl naujų automobilių reeksporto benzininių automobilių rinkos dalis turėtų būti žymiai mažesnė ir sudaryti maždaug 60-65 proc. rinkos.

Pagal alternatyviais degalais varomų automobilių proporciją Estija rodo švariausią pavyzdį – daugiau nei 1 iš 10 parduotų naujų automobilių šioje šalyje buvo varomi alternatyviais degalais arba elektros energija.

Populiariausios naujų automobilių markės

Atrodo, kad Baltijos šalyse paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir vėl dominavo skirtingų markių nauji automobiliai. Tačiau iš tiesų taip nėra.

Lietuvoje ir Estijoje pirmąją vietą išlaikė „Toyota“. Šios markės modelių Lietuvoje per 2019-ųjų spalio – gruodžio mėnesius parduota 1311 vnt. – 22 proc. daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Antroje vietoje – „Volkswagen“, kurių parduota tik 1,8 proc. daugiau (1190 vnt.) nei per 2018-ųjų IV ketvirtį. Trečia pagal populiarumą naujų automobilių markė Lietuvoje – Škoda. Šios markės modelių pardavimai šalyje augo 2,8 proc.

Ketvirtą ir penktą vietas pasidalino „Peugeot“ (656 vnt.) ir „Dacia“ (379 vnt.).

Pirmoje vietoje esančio „Fiat“ prekinio ženklo galima neskaičiuoti, nes absoliuti dauguma šios markės modelių buvo arba dar tik bus reeksportuoti.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Lietuvoje

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje 2019-ųjų pabaigoje buvo „Toyota Corolla“. Šių modelių sandorių skaičius didėjo net 206,5 proc. – per tris mėnesius jų parduota 426 vnt.

Antroje ir trečioje vietose – „Peugeot 308“ bei „Toyota RAV4“. Šių modelių pardavimai 2019-ųjų IV ketvirtį siekė atitinkamai 348 ir 306 vnt.

Sąrašo viršuje esantys „Fiat 500“ ir „Fiat Tipo“ modeliai patenka tarp labiausiai reeksportuojamų modelių.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Latvijoje

Latvijoje taip pat dominavo „Toyota“ markės modeliai. Tiesa, „Corolla“ tenkinosi antrąja vieta. Per praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį naujų šių modelių Latvijoje užregistruota 191 vnt.

Populiariausias naujas modelis Latvijoje buvo „RAV4“ miesto visureigis. Per pastaruosius tris mėnesius jų Latvijoje užregistruota 215 vnt. – 62,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2018-ųjų metu.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Estijoje

Kaip ir Latvijoje, Estijoje „Toyota RAV4“ taip pat puikavosi perkamiausių naujų automobilių modelių sąrašo viršuje. Per praėjusių metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius šių modelių parduota 363 vnt., arba 71,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2018-aisiais.

Antroje vietoje – komercinis „Citroen Berlingo“. Šių modelių pardavimai paskutinį praėjusių metų ketvirtį išaugo 80,3 proc. (iki 312 vnt.), o trečiojoje pozicijoje liko čekiški „Škoda Octavia“ (288 vnt.).

Nauji automobiliai pagal pirkėjus

2019-ųjų metų paskutiniojo ketvirčio naujų automobilių pasiskirstymo pagal pirkėjo tipą statistika neatspindi realios situacijos. Nors ir Latvijos bei Estijos pirkėjų proporcijos gali būti vertinamos realiai, Lietuvoje statistiką iškreipė naujų automobilių reeksporto faktorius.

Nauji ir pastoviai registracijai importuoti naudoti automobiliai

2019-ųjų pabaigoje Baltijos šalių automobilių rinkoje buvo stebima stagnacija. Eilę metų Lietuva prisidėjo prie bendro visų valstybių rinkos augimo, tačiau 2019-aisiais stipriai sumenkusi importo rinka nesudarė galimybių išlaikyti pastovaus augimo.

Lietuvoje naujų ir naujai įvežtų automobilių sandorių skaičius susitraukė 2,6 proc. iki 191,3 tūkst. sandorių, o bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos automobilių rinka sumažėjo beveik 1 proc. iki 324,8 tūkst. sandorių.

Prognozės

2020-aisiais Lietuvos automobilių rinkoje turėtų būti ne mažiau veiksmo nei 2019 metais. Nuo liepos 1-osios turi įsigalioti transporto priemonių registracijos mokestis. Nauja sistema palies didžiąją daugumą automobilius keičiančių vairuotojų.

Tačiau iki vidurvasario yra nemažai laiko ir tikėtina, kad apmokestinimo tvarka bei detalės bus tobulinamos. Naujoji pakeis ne tik vairuotojų pasirinkimą, bet ir galimai sujauks naudotų automobilių perpardavėjų veiklą.

Galima daryti prielaidą, kad dyzelinių automobilių proporcija importo rinkoje ir toliau kukliai mažės, tačiau tikėtis, kad šis rodiklis pasikeis staigiai ir didele reikšme, būtų naivu. Lietuvos naudotų automobilių rinka yra labai inertiška ir mažą reikšmę turintys politiniai sprendimai galimai bus jaučiami tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Naujų automobilių sandorių skaičius, tikėtina, augs ir toliau. Tai siejama su vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijomis ir tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų transporto priemonių kiekis iš esmės atspindi valstybės pragyvenimo lygį. Galima teigti, kad jis auga. Tiesa, ne taip dinamiškai, kaip reeksporto kreivė.