Antrąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2017 metus primenantys automobilių rinkos rodikliai. Šios tendencijos tęsiasi. Lietuvos automobilių rinka šių metų liepos – rugsėjo mėnesiais ir vėl susitraukė.

Naudotų, šalyje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumenko nežymiai, o naujų automobilių rinka augo net trečdaliu.

Akivaizdžiai susitraukė naudotų automobilių importo mastai. Tai gali sudaryti įspūdi, jog M1 bei N1 tipo automobiliais prekiaujantis verslas išgyvena ne lengviausią laikotarpį. Bent jau taip atrodo iš primo žvilgsnio. Tačiau kaip yra iš tiesų?

Net ir reikšminga dalimi sumenkusi importo rinka signalizuoja kartu ir apie pozityvius pokyčius. Panašu, kad po truputį vietoje kiekybės Lietuvoje pradedama rinktis kokybę. Per trečiąjį ketvirtį sumažėjo seniausių amžiaus grupių importuojamų automobilių srautai.

Taip pat, keitėsi pasiskirstymas pagal degalų tipą – neseniai iš visų įvežamų automobilių net 80 proc. sudarė dyzeliniai, o šį ketvirtį dyzeliniais degalais maitinami modeliai sudarė apie 71 proc. importo rinkos.

Išaugusi naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina taip pat liudija, kad lietuviai vis dažniau renkasi naujesnius automobilius, o pagal įvežamų alternatyviais degalais varomų automobilių proporcija Lietuva gali būti laikoma akivaizdžia lydere Baltijos šalių kontekste.

Naujų automobilių prekyboje ir toliau siautėja reeksporto šmėkla. Tai iškreipia daugybę duomenų. Tačiau naujų automobilių rinkoje ir toliau verda mūšis dėl pirmosios vietos: „Toyota“ išlaikė persvarą prieš „Volkswagen“ – ši tendencija kartojosi ir Latvijoje, ir Estijoje.

Sandorių pasiskirstymas Lietuvos automobilių rinkoje

Per trečiąjį 2019 metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 117,1 tūkst. automobilių sandorių. Buvo užfiksuotas 4,3 proc. sumenkęs rinkos aktyvumas – per tą patį praėjusių metų laikotarpį šalyje įvyko 122,6 tūkst. sandorių arba 5,3 tūkst. sandorių daugiau nei šiemet.

Naujų automobilių rinka 2019 metų trečiąjį ketvirtį augo trečdaliu – 33,5 proc., nors tai galima pagrįsti didėjančiu reeksportu. Per liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota 12,1 tūkst. naujų M1 ir N1 automobilių.

Vietinėje rinkoje automobilių savininkų keitimo operacijų sumenko tik simboliškai – 1,8 proc. Per trečiąjį ketvirtį užfiksuota 68 tūkst. naudotų automobilių sandorių.

Labiausiai per trečiąjį ketvirtį sumenko importo rinka. Į Lietuvą pastoviai registracijai įvežamų automobilių sandorių skaičius sumažėjo 16,1 proc. Jeigu per 2018 metų trečiąjį ketvirtį į šalį buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių, tai šiemet į Lietuvą buvo importuota 37 tūkst. naudotų automobilių.

Vidutinės naujų ir naudotų automobilių rinkos kainos

Naudoto automobilio vidutinė rinkos kaina trečiąjį 2019-ųjų ketvirtį siekė 4,4 tūkst. eurų. Ji, lyginant su 2013-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 15 proc. arba 600 eurų.

Fiksuojama, vidutiniškai buvo perkami naujesni naudoti automobiliai – tai galimai ir pakoregavo vidutinės rinkos kainos parametrą.

Vidutinė naujo automobilio kaina šių metų liepos – rugsėjo mėnesiais siekė 21,6 tūkst. eurų – beveik dešimtadaliu arba 1,8 tūkst. eurų daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Padidėję kai kurių markių reeksportuojamų automobilių pardavimai iškreipė šį parametrą.

Apyvartos pasiskirstymas pagal automobilių amžių

Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje įvyko automobilių sandorių už 728,6 mln. eurų – maždaug 110 mln. eurų daugiau nei per praėjusių metų antrąjį ketvirtį.

Nors ir bendras sandorių skaičius sumenko 4,3 proc., apyvarta šoktelėjo beveik penktadaliu – 17,9 proc. Apyvarą pakoregavo padidėjusi naujesnių amžiaus grupių automobilių paklausa ir sumenkęs susidomėjimas senesniais automobiliais.

Net 36 proc. visos apyvartos sudarė naujų automobilių sandoriai. 1-5 metų amžiaus grupės M1 bei N1 transporto priemonės buvo atsakingos už beveik 21,6 proc. apyvartos, o 11 – 15 metų amžiaus automobiliai – sudarė 15,8 proc. apyvartos dalį. Prieš metus šios amžiaus grupės automobiliai buvo atsakingi už 20,8 proc. apyvartos.

Naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių santykis

Naujų ir pastoviai registracijai įvežtų naudotų automobilių santykis Lietuvoje ir toliau smunka. Nors ir tokios tendencijos yra geros, visgi statistiką iškreipia naujų automobilių reeksporto faktorius.

Taip pat, santykis mažėja ir dėl sumenkusios naudotų automobilių importo rinkos. Latvijoje per 2019 metų III ketvirtį vienam naujam automobiliui atiteko 2,6 įvežto naudoto, o Estijoje naujų automobilių užregistruota daugiau nei įvežtų naudotų.

Pastoviai registracijai įvežti (importuoti) naudoti automobiliai

Lietuvos naudotų automobilių versle trečiąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuojama 16,1 proc. mažiau sandorių nei tuo pačiu metu pernai. Per liepos – rugsėjo mėnesius į šalį pastoviai registracijai buvo įvežta 37 tūkst. lengvųjų M1 ir N1 transporto priemonių.

Latvijoje importo rinka susitraukė 2,3 procento iki 14,3 tūkst. sandorių, o Estijoje išliko stabili – per trečiąjį šių metų ketvirtį Estijoje įregistruota 7,4 tūkst. naudotų automobilių.

Įvežtų automobilių pasiskirstymas pagal amžių

Į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių amžius iš lėto keičiasi į gerąją pusę. Įvežama vis daugiau naujesnių amžiaus grupių automobilių. Tačiau dominuojanti 11 – 15 metų amžiaus grupė vis dar sudaro beveik pusę importo rinkos.

Skaičiuojama, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį šios amžiaus grupės automobiliai sudarė 44,8 proc. arba 1.9 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Dar labiau, 4,2 proc. punkto, susitraukė 16-20 metų amžiaus grupės transporto priemonių importas. 1 – 5 bei 6 – 10 metų amžiaus grupių rinkos dalys didėjo atitinkamomis 3 ir 2 proc. punktų dalimis.

Latvijoje populiariausia 11 – 15 metų amžiaus grupė, sudariusi 43,5 proc. visos importo rinkos, o Estijoje vairuotojai labiausiai pirko iš užsienio įvežtus 1 - 5 metų amžiaus grupės automobilius.

Populiariausios naudotų automobilių markės

Baltijos šalių naudotų automobilių penketukuose – kaip jau tapo įprasta – mažai pokyčių. Visose šalyse populiariausio naudoto automobilio markė buvo „Volkswagen“. Šios markės modelių Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį parduota 8,2 tūkst. – 4,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

Naudoti BMW modeliai pagal sandorių kiekį stiprina persvarą prieš „Opel“. Jeigu prieš metus šias dvi markes skyrė vos 60 sandorių (BMW naudai), šių metų III ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuota 4965 šios markės bei 4641 „Opel“ modelių sandorių – skirtumas išaugo 5,4 karto.

Latvijoje savo poziciją labiausiai sustiprino BMW markė, tačiau latviai noriau rinkosi naudotus „Volvo“ automobilius. Estijoje populiariausių naudotų automobilių markių penketuką sudarė tik vienas ekonominės klasės automobilių gamintojas ir 4 „Premium“ prekiniai ženklai.

Populiariausi naudoti automobiliai Lietuvoje

Nors ir iš pirmo žvilgsnio populiariausių naudotų automobilių modelių dešimtuke įvyko nedaug pokyčių, visgi reikėtų nenuvertinti „Volkswagen Golf“ modelio potencialo.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „Passat“ sandorių sumenko 18,1 proc. – iš viso įvyko 2363 tokių modelių sandorių. Tuo tarpu „Golf“ pardavimai augo beveik 1 procentu – šių modelių sandorių įvyko 2015 vnt.

Lietuvos vairuotojai rodė susidomėjimą naudotais „Opel Astra“ – šių modelių sandoriai didėjo 8,6 proc. iki 1270 vnt. Tuo tarpu labiausiai sumenko susidomėjimas vidutinio dydžio „Premium“ segmento automobiliais „Audi A6“ ir „BMW 5 Series“. Jų sandorių skaičius traukėsi atitinkamomis 31,3 proc. bei 32,2 proc. dalimis – beveik trečdaliu.

Tarp populiariausių dešimties naudotų automobilių modelių nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje nebuvo nė vieno japoniško automobilio.

Populiariausi nauji automobiliai Latvijoje

Nors Latvijos vairuotojai trečiąjį šių metų ketvirtį dažniausiai pirko naudotus „Volvo V70/XC70“ modelius (709 sandoriai – 4,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu) „Audi A4“ nuo pastarojo švediško automobilio pagal įvykusių sandorių skaičių atsilekia tik 13 vnt.

Latvijoje didėjo susidomėjimas naudotais 3 bei 5 serijų BMW modeliais. Jų sandorių skaičiai didėjo atitinkamomis 2,3 bei 4,4 proc. dalimis, tuo tarpu net 4 iš 10 populiariausių modelių buvo „Volvo“ markės.

Populiariausi nauji automobiliai Estijoje

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, populiariausio naudoto automobilio titulas atiteko „Volkswagen Passat“ modeliui. Tiesa, kai estai sėdo į naujesnių kartų modelius.

Per šių metų liepos – rugsėjo mėnesius Estijoje buvo parduota 381 vnt. naudotų „Volkswagen Passat“, 307 vnt. „Audi A6“ bei 303 vnt. naudotų 3, serijos BMW. Labiausiai smuko prekyba naudotais „Audi A4“ (-20,9 proc.) – šie modeliai tarp populiariausių naudotų automobilių nukrito į 8 poziciją.

Importuotų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje ir Estijoje pastebimai sumenko importuojamų dyzelinių automobilių rinkos dalys. Jos susitraukė beveik vienodomis, atitinkamomis 2,5 bei 2,6 proc. punkto dalimis.

Jeigu metų pradžioje daugiau nei 3 iš 4 naudotų importuotų į Lietuvą automobilių buvo dyzeliniai, tai dabar šio degalų tipo rinkos dalis užima 71,4 proc.

Iš visų į Latviją įvežamų automobilių, dyzeliniais degalais varomi modeliai sudaro net 86,3 proc. Negana to, automobilių su dyzeliniais varikliais rinkos dalis ir toliau auga – pastarąjį ketvirtį didėjo 0,9 proc. punkto.

Pagal alternatyviais degalais įvežamus automobilius Lietuva rodo pavyzdį. Net 5,2 proc. iš visų pastoviai registracijai įvežtų automobilių buvo varomi alternatyviais degalais. Estijoje šis degalų tipas buvo atsakingas už 2,6 proc. importo rinkos, o Latvijoje – vos už 1,6 proc.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Naujų automobilių rinka augo visose Baltijos šalyse. Tačiau labiausiai prie bendro 18,6 proc. augimo prisidėjo Lietuvos rezultatai. Šalyje naujų automobilių sandorių skaičius per metus padidėjo trečdaliu – 33,6 proc. iki 12,1 tūkst. sandorių. Žinoma, prie to stipriai prisidėjo naujų automobilių reeksportas.

Latvijos naujų automobilių rinka trečiąjį šių metų ketvirtį plėtėsi 13,2 proc., o Estijos – 4,4 proc.

Naujų automobilių reeksportas

Naujų automobilių reeksportas ir vėl kelia kartelę. Naujas rekordas – net 45,6 proc. iš visų iki trečiojo ketvirčio registruotų automobilių buvo reeksportuoti.

Skaičiuojama, kad iš visų per antrąjį ketvirtį šalyje užregistruotų automobilių reeksportuota buvo net 6,7 tūkst. Reeksporto mąstai Latvijoje – 603 vnt. naujų automobilių, o Estijoje – 957 vnt.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalus

Maždaug du iš trijų Lietuvoje per trečiąjį šių metų ketvirtį parduotų naujų automobilių buvo varomi benzininiais varikliais. Kas ketvirtas – dyzelinis. Tačiau tai – tik oficiali statistika. Didžioji dauguma reeksportuotų transporto priemonių buvo benzininės. Reali naujų benzininių automobilių rinkos dalis Lietuvoje siekia apie 51 proc., o dyzelinių – apie 36 proc. Beveik kas dešimtas naujas Lietuvoje užregistruotas automobilis buvo hibridinis.

Lietuvoje fiksuojamas mažiausia dyzeliniais degalais varomų naujų automobilių proporcija. Latvijoje beveik pusė (44,6 proc.) parduodamų naujų automobilių buvo dyzeliniai, o Estijoje – beveik trečdalis (31,8 proc.).

Populiariausių naujų automobilių markės

Neskaitant aukščiausių reeksportuojamų automobilių markių pozicijų Lietuvoje daugiausiai parduota „Toyota“ markės modelių. Nors šios markės naujų automobilių sandorių skaičius sumenko beveik dešimtadaliu (9,4 proc. iki 1143 vnt.), Japonijos automobilių gamintojui pavyko išlaikyti aukščiausią poziciją.

Antroje vietoje – šalies vairuotojų pamėgti „Volkswagen“. Šios markės naujų M1 bei N1 tipo automobilių per šių metų liepos – rugsėjo mėnesius užregistruota 1085 vnt. – net 38,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

3, 4 ir 5 vietas Lietuvoje pasidalino šie prekiniai ženklai: „Škoda“ (667 vnt.), „KIA“ (482 vnt.) ir „Renault“ (462 vnt.).

Latvijoje ir Estijoje taip pat pirmą vietą išlaikė „Toyota“, nors populiariausių markių penketukai skyrėsi pastebimai.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Lietuvoje

Net pusę populiariausių naujų automobilių modelių dešimtuko Lietuvoje sudaro reeksportuojami automobiliai. Neoficialiu lyderiu gali būti tituluojamas „Toyota Corolla“ modelis, kurių per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo parduota net 372 vnt.

Antroje ir trečioje vietose – „Škoda Octavia“ bei „Toyota RAV4“, kurių pardavimai augo atitinkamomis 17,5 bei 18,5 proc. dalimis. 4 ir 5 vietas pasidalino vienodai sandorių surinkę „Nissan Qashqai“ ir „KIA Sportage“ – jų parduota po 254 vnt.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Latvijoje

Latviai taip pat labiausiai pirko „Toyota Corolla“ modelius. Jų per šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius šalyje parduota 242 vnt.

Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Toyota RAV4“ ir „Škoda Octavia“, kurių parduota atitinkamai 217 vnt. (+73,6 proc.) bei 193 vnt. (+45,1 proc.). Labiausiai Latvijoje sumenko naujų „Nissan Qashqai“ pardavimai – jie smuko 46,9 proc.

Populiariausi nauji automobilių modeliai Estijoje

Lietuvoje ir Latvijoje populiariausi „Corolla“ modeliai Estijoje užėmė trečiąją poziciją – jų per 3 mėnesius parduota 360 vnt. Pirmąją ir antrąją vietas šioje šalyje pasidalino „Toyota RAV4“ su 408 sandoriais (+55,7 proc.) bei „Škoda Octavia“ su 376 vnt. sandoriais (+67,9 proc.).

Tarp dešimties populiariausių modelių Estijoje susidomėjimas labiausiai smuko „Renault Clio“ (-45,2 proc.). Tiesa, tai jau nebegaminami ketvirtosios kartos modeliai.

Naujų automobilių pasiskirstymas pagal pirkėjus

Naujų automobilių pirkėjų pasiskirstyme naujienos dvejopos. Lietuvoje mažėjo fizinių pirkėjų rinkos dalis, Latvijoje ir Estijoje – didėjo. Tačiau atmetus reeksportuotus automobilius, Lietuvos bendras vaizdas turėtų būti panašus į tą, kuris matomas Latvijoje arba Estijoje.

Remiantis 2019-ųjų trečiojo ketvirčio duomenimis, fiksuojama, kad net 4 iš 5 naujų Lietuvoje parduotų automobilių užregistruota juridinio asmens vardu.

Nauji ir naujai įvežti naudoti automobiliai

Bendra Baltijos šalių automobilių rinka per 2019-ųjų trečiąjį ketvirtį sumenko beveik 4 proc. Tiesa, 7,7 proc. sumenkusi Lietuvos automobilių rinka ir buvo atsakinga už sąstingį visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuojami teigiami rodikliai.

Jeigu praeitų metų liepos – rugsėjo mėnesiais visų šalių automobilių rinką papildė 87,7 tūkst. M1 ir N1 automobilių, tai per tą patį šių metų laikotarpį Baltijos šalių autorinkoje buvo užfiksuota 84,3 tūkst. naujų arba naujai įvežtų automobilių sandorių.

Porgnozės

Lietuvos automobilių rinkoje šiais metais dar gali vykti sujudimas. Aplinkos ministerijos inicijuotas, tačiau pro Vyriausybės vartus nepraėjęs taršos mokestis gali sudaryti pagrindą skubėti atsikratyti taršių automobilių – jeigu naujam mokesčiui iš tiesų bus uždegta žalia šviesa, tikėtina, kad lapkričio – gruodžio mėnesiais padaugės parduodamų senų bei galingų automobilių, o kitų metų pradžioje bus fiksuojamas rinkos sąstingis.

Galingos ir taršios transporto priemonės turėtų pigti tik įsigaliojus naujam mokesčiui. Kol kas būtų naivu tikėtis, kad galingi dyzeliniai „Premium“ segmento automobiliai bus parduodami pusvelčiui.

Importo rinka jau dabar reaguoja į tarša susirūpinusių valstybės tarnautojų užmojus. Mažėjanti dyzeliniais degalais varomų pastoviai registracijai įvežamų naudotų automobilių dalis rodo, kad šalies verslininkai keičia savo krepšelio sudėtį.

Ar 1000 eurų kompensacija už utilizuotą seną automobilį paskatins vairuotojus persėsti į ne seniau nei 2013 metais pagamintus mažataršius automobilius? Ir taip, ir ne. Didesniuose miestuose ši schema gal ir turi potencialo, tačiau regionuose gyvenantys vairuotojai nepajėgs sumokėti kainų skirtumo tarp jų turimo automobilio ir to, kurio jie norėtų. Net ir su 1000 eurų kompensacija, kuri išmokama po automobilio įsigijimo fakto.

Mažai tikėtina, kad įvedus registracijos metu renkamą taršos mokestį stipriai pakeisime tautiečių pasirinkimą, nors Aplinkos ministerija gali pasiūlyti ir naudotojo mokestį, kuris būtų surenkamas kasmet.

Aišku tiek, kad kol taršos mokestis nepalies visos rinkos, tol pagrindinio – taršos mažinimo – tikslo pasiekti nepavyks. Galimos ir neigiamos dabar pasiūlytos tvarkos pasekmės: dalis sąžiningai dirbančių verslininkų pereis į šešėlį, o automobiliai į kitas rankas bus parduodami vengiant dokumentų perrašymo ir tam būtinų formalumų.

Per 2019 metus Lietuvos naujų automobilių rinkoje turėtų įvykti apie 30 tūkst. realių sandorių – 18 proc. daugiau nei per praėjusius metus.