Po truputį Lietuvoje auganti elektromobilių rinkos dalis parodo, kad šalies vairuotojai į elektromobilius žiūri ne taip skeptiškai, kaip prieš kelis metus. Tačiau kas žmones labiausiai suvaržo, tai neišvystyta infrastruktūra.

Mintis, kad kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą gali pailgėti vien dėl to, kad teks bent kartą sustoti ir įkrauti baterijas, nuo elektromobilio įsigijimo atgraso labiau nei bet kas kitas.

Tačiau „Toyota“ su naujos kartos „Prius Plug-in“ siūlo sprendimą. Japonai kasdieninius maršrutus siūlo įveikti naudojant tik elektros energiją, o prireikus įveikti didesnę distanciją bus galima pamiršti desperatišką baterijų įkrovimo stotelės paiešką – net ir ištuštėjus baterijai automobilis važiuos taip pat, kaip klasikinis hibridas.

Su pilnai įkrautomis baterijomis atnaujintas „Prius Plug-in“ gali įveikti net du kartus didesnį atstumą nei jo pirmtakas. Vietoje 25 kilometrų, elektriniu režimu šis automobilis gali įveikti 50 kilometrų. Tokią charakteristiką pateikia gamintojas, o svarbiausia, kad praktikoje nesunku tuo įsitikinti.

50 kilometrų yra pagirtinas rezultatas automobiliui, kuris visiškai nepririštas prie elektromobiliams reikalingos infrastruktūros. Reto vairuotojo darbą ir namus skiria didesnis nei pusšimčio kilometrų atstumas. Todėl galima daryti prielaidą, kad degalų baką papildyti reikės labai retai. O jeigu ir reikės – jo užteks tikrai ilgam.

„Toyota“ tikina, kad vidutinės šio automobilio sąnaudos siekia vos 1 litrą degalų šimtui kilometrų. Iš pirmo žvilgsnio, skaičiai gali pasirodyti lyg iš fantastikos srities, tačiau viskas yra gerokai paprasčiau.

Pirmuosius 50 km įveikti užtenka tik elektros energijos, o antrąjį pusšimtį automobilį judins 1,8 litro vidaus degimo benzininio variklio ir elektros motoro tandemas. Taigi, startuojant su tuščia baterija, degalų sąnaudos bus kelis kartus didesnės nei nurodo gamintojas. Tačiau prisiminkime matematiką: vienetą padauginus net ir kelis kartus gaunamas tikrai nebaisus skaičius. Daugiausiai – 3 arba 4 litrai šimtui kilometrų, visiškai netaupant degalų.

Tačiau dvigubai padidintas pilnomis baterijomis įveikiamas atstumas yra toli gražu ne viskas, kuo gamintojas gali didžiuotis siūlydamas naujuosius „Prius Plug-in“. Maksimalus važiavimo greitis elektriniu režimu padidėjo nuo 85 iki 135 km/h. Tik peržengus šią ribą įsijungs vidaus degimo agregatas.

Tęsiant skaičių rubriką, juos japonai norėtų paminėti ir besididžiuodami patobulintu populiariausio pasaulyje hibrido valdymu. 60 proc. padidintas kėbulo standumas bei storesni stabilizatoriai suteikia geresnę pakabos reakciją į vairuotojo komandas. Todėl staigių manevrų metu „Prius Plug-in“ šoninis svyravimas sumažintas 13 proc. Šis hečbekas kelyje valdosi nebe kaip kompromisų laboratorija ant ratų, o kaip įprastas miesto automobilis.

„EV City“ režimas gamintojui padėjo maksimaliai išnaudoti hibridinio automobilio efektyvumą. Aktyvavus šį režimą sužadinamas elektros motoro prioritetas kuo greičiau išjudinti automobilį naudojant tik baterijose esančią energijos atsargą. Būtent pajudėjimas iš vietos suvartoja daugiausiai energijos, todėl pasirinkus šį režimą mieste sumažės degalų sąnaudos, o nuo šviesoforų signalų pajudėsite ant pirštų galų – grakščiai ir patyliukais.

„Prius Plug-in“ nėra labai greitas automobilis. Iki 100 km/h jis pagreitėja per 11,1 sekundės, o maksimalus jo greitis, anot gamintojo, siekia 162 km/h. Galbūt autobanais keliaujantys vokiečiai iš tokių duomenų ir juoksis, tačiau Lietuvos vairuotojams to per akis – bene vienintelė vieta, kurioje galima viršyti leistina 130 km/h maksimalaus greičio ribą yra Kačerginės „Nemuno žiedas“. O „Prius Plung-in“ yra ne tas ginklas, kuriuo lenktynininkai svajotų atakuoti „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynes.

Naujasis modelis drastiškai skiriasi ne tik nuo ankstesnės kartos, bet ir nuo paprastų „Prius“ versijų. Jeigu įprastame hibride dominuoja begalė kreivių, švelnesnės kėbulo linijos, tai „Plug-in“ versija yra akivaizdžiai agresyvesnė. Į kvadratėlius padalinti piktesni priekiniai žibintai šiek tiek primena net egzotiškąjį „Alfa Romeo SZ“.

Vieta, kurioje gamintojas turėtų pasitempti – centriniame prietaisų skyde esantis ekranas. Jis paprasčiausiai yra per lėtas. Nors ir „Toyota“ yra hibridinių automobilių pionierė, užmigti šioje vietoje būtų didelė klaida. Kitos kompanijos labai norėtų pasiimti „Prius“ užimamo rinkos pyrago dalį, todėl kurdami savo hibridus ieško, kaip įtikti vairuotojams bei siūlo geriau valdomus ekranus. Tokius, kurie primena šių dienų išmaniuosius telefonus.

Automobilio salonas – beveik toks pats, kaip įprasto „Prius“, tačiau didesnės talpos elektros baterijos pareikalavo drastiško inžinierių indėlio bagažinėje. Panašu, kad pasiėmę aštriausią skalpelį „Toyota“ chirurgai Japonijoje išoperavo dalį reikalingos bagažinės erdvės ir grindyse suprojektavo vietą elektros energijai kaupti. Todėl norint pasidėti pilnai pakrauta kuprinę teks suskleisti bagažinės uždangalą.

Vidaus ergonomika – tokia, kokia ir būdinga šiai markei. Salono detalės, nors ir pagamintos iš plastiko, tačiau yra kokybiškos ir tikrai nekelia įspūdžio, kad „Toyota“ ieškojo kur sutaupyti bent keletą Japonijos jenų.

„Toyota Prius Plug-in“ kainuoja nuo 34,2 tūkst. eurų. Tai nėra pigus automobilis, tačiau gyvenant mieste bei keliaujant po užmiestį sunku sugalvoti, kas geriau pateisintų šiuolaikiško, nuo technologijų neatsiliekančio bei skaičiuojančio vairuotojo lūkesčius ne tik eksploatacijos kaštų, bet ir laiko sąnaudų atžvilgiu.